Į duris ir širdis jau beldžias gražiausios ir prasmingiausios metų šventės. Kūčios, Šventos Kalėdos, Naujieji metai…
Laukdami jų, pabandykim sustabdyti skubantį laiką ir atsigręžti į tai, kas svarbiausia, vertingiausia, kas neįkainojama. Sėsdami prie balto Kūčių stalo, pamirškim nuoskaudas, prigluskim prie tų, kam esam skolingi švelnumo. Branginkim meilę, kuri keičia mūsų gyvenimą, dalijimąsi, kuris suartina, ir gerumą, kuris taip šildo.
Tegul į širdis pasibeldžia ilgai laukta ramuma, į namus – jaukumas ir skalsa. Tegul didžiausias mūsų turtas bus mylimi ir mylintys artimieji bei ištikimi draugai.
Žvelgdami į Naujuosius, nestokokim įkvėpimo ir polėkio, puoselėkim drąsias svajones, imkimės prasmingų darbų, galimybes paversdami gerove ir laime.
