Į antrąjį suvažiavimą 1972 m. birželio 3-4 dienomis atvyko daug gausesnis žemiečių būrys: virš 100 žmonių jau buvo draugijos nariais. Jis buvo skirtas prisiminti garsiąjai savo kraštietei rašytojai Žemaitei, kurios gimimo diena – birželio 4-oji. Suvažiavime buvo priimti draugijos nuostatai, apsilankyta valdybos nario A.Jarumbausko vadovaujamame “Socialistinio kelio” kolūkyje, naujai pastatytoje rajono ligoninėje. Kitą dieną nuvykta į pirmąją Žemaitijos mugę Palangoje, aplankyti M.Valančiaus ir Žemaitės muziejai, susitikimas užbaigtas etnografine vakarone.
Dar gausiau žemiečiai susirinko į trečią suvažiavimą 1973 m. birželio 23-24 dienomis. Jis sutapo su Joninėmis ir rajono dainų švente Plateliuose. Buvo aptarta draugijos veikla, laikraščio redaktorius V.Kalvėnas pasidžiaugė žemiečių publikacijomis, didžiųjų miestų seniūnai informavo apie draugijos narių veiklą, vyko susitikimai pagal specialybes miesto įmonėse. Pasisvečiuota Žemaičių Kalvarijoje, dalyvauta dainų šventėje Plateliuose.
Ketvirtasis draugijos suvažiavimas įvyko 1974 m. birželio 1 dieną. Jis buvo skirtas šviesios atminties akademikui A.Juciui, pirmajam draugijos prezidentui atminti. (A.Jucys mirė 1974 m. vasario 4 d.). Suvažiavimo metu vyko A.Jucio ir muziejininko J.Mickevičiaus darbų paroda. Buvo eksponuojami kraštiečių straipsniai, išspausdinti “Kibirkštyje”, laiškai, atsakymai į anketas.
Paskutinis Plungiškių draugijos suvažiavimas įvyko 1976 m. birželio mėnesį. Susirinktą į naują 4-ąją vidurinę mokyklą, susitikta su mokytojais, pavaišinta žemaitiškais patiekalais, kuriuos pagamino žemaitiškų valgių knygų autorė mokytoja J.Uginčienė. Tradiciškai apsilankyta “Socialistinio kelio” kolūkyje, kur A.Jarumbauskas supažindino su pasikeitimais per penkerius metus. Po to aplankyti Kuliai, turtingas vidurinės mokyklos muziejus, prisiminta, kad čia gyventa J.Tumo Vaižganto, Sofijos Kymantaitės, lankytasi M.K.Čiurlionio. Pasidžiaugta gražiai tvarkomomis kuliškių sodybomis, jaukiu miesteliu, pabendrauta su darbščiais vietiniais žmonėmis.
Tai buvo paskutinis kraštiečių suvažiavimas. Nerodė iniciatyvos toliau plėsti draugijos veiklą ir naujasis prezidentas A.Urbonas, medicinos mokslų daktaras. Rajono valdžia, ypač partijos komitetas, kažkodėl nebuvo suinteresuota šia kilnia veikla. Tik tuometinis vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas H.Buivydas aktyviai dalyvavo ir pritarė kraštiečių draugijos veiklai.
Plungiškių draugija buvo išskirtinis reiškinys to meto Lietuvoje. Žemiečiai, gyvenantys svetur, į tuos susitikimus skubėdavo kaip į pačią didžiausią šventę, nuoširdžiai bendraudavo tarpusavyje ir su rajono žmonėmis. Buvo atnaujinti benutrūkstantys ryšiai su gimtine, papročiais, sava šnekta. (Suvažiavimuose bendrauta tik žemaitiškai). Laikraštyje atsirado rubrika ”Rašo žemiečiai”, ir “Kibirkštis” tapo populiaresnė. Plungiškiai susidomėję skaitė prof.J.Monstvilaitės, akademiko A.Jucio, A.Kijausko, J.Bladžiuvienės, Z.Vaišvilos ir kt. straipsnius, T.Džervienės, J.Diržinsko eilėraščius. Visas įsimintinas akimirkas filmavo mokytojo K.Surplio fotoaparatas. 1972 metais draugijos nariams buvo pateikta anketa “Aš ir mano tėviškė”. Gal kam ir nelabai patiko kritiški kraštiečių pastebėjimai, bet “Kibirkštis” juos spausdino. Kritiškai vertinti tuometinę kasdienybę ragino savo atsakymuose draugijos prezidentas A.Jucys, rašytojas K.Saja, dailininkas I.Budrys,rašytojas R.Lankauskas, A.Kijauskas ir kt. Kas visiems draugijos nariams rūpėjo, geriausiai pasakė prof. J.Monstvilaitė: “Norėčiau, kad plungiškiai neprarastų savo veido, tradicijų ir žemaitiško charakterio”.