Plungiškių draugijos atkūrimo link…

2002 metais, rugpjūčio mėnesį, švenčiant Plungės miesto savivaldos 210-ąsias metines, Plungės miesto garbės piliečiu buvo išrinktas technikos mokslų daktaras Bronislovas Lubys. Nuo tada žymus mūsų kraštietis pradėjo puoselėti viltį draugėn sukviesti visus žinomus Plungės krašto žmones, kurie dabar išsibarstę po visą Lietuvą. Iki vasario mėnesio visi buvę plungiškiai per respublikinę spaudą ir asmeniškai buvo kviečiami vienytis į visuomeninę draugiją. Miesto šventės metu dr. B.Lubys, bendraudamas su tuometiniu Plungės meru Vytautu Jonučiu, iš­kėlė Plungiškių draugijos atkūrimo idėją.

2003 metais vasario 7 d. Plungės meno mokykloje įvyko atkuriamasis Plungiškių draugijos suvažiavimas. Jo tikslą gausiai susirinkę buvę ir esami plungiškiai išsakė nedvejodami – atkurti prieš tris dešimtmečius gyvavusią Plungiškių draugiją. Tarp susirinkusių – žinomi ir nusipelnę Lietuvai žmonės – profesoriai, mokslų daktarai, nusipelnę gydytojai, mokytojai, teisininkai ir inžinieriai, rašytojai, muzikai, pedagogai, valstybės veikėjai: Henrikas Asauskas, Ri­mantas Benetis, Juozas ir Sta­sys Domarkai, Al­fredas Gusčius, Algirdas Kon­čius, Jonas Korenka, Bronislovas Lubys, Julius Niedvaras, Juozas Pundzius, Riman­tas Vaitkus, Remigijus Žaliūnas, Stasys Stropus, Juozas Šimkus ir daugelis kitų. Susitikimo dalyviai nusprendė Plungiškių draugijos atkuriamąjį suvažiavi­mą skai­čiuoti septintuoju, taip įamžindami akademiko Adolfo Jucio ir jo bendraminčių pradėtus darbus.

Atkūrus Plungiškių draugiją, iškart buvo aptarti veiklos tikslai ir įstatai, išrinktas draugijos prezidentas. Juo tapo Plungės miesto garbės pilietis, technikos mokslų daktaras – Bronislovas Lubys. Viceprezidente išrinkta Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė – Genovaitė Žiobakienė. Suvažiavime nu­matyta tęsti 1971 m. įkurtos draugijos tradicijas bei kurti naujas:

• suvienyti Lietuvoje ir užsienyje gyvenan­čius ir aktyviai moksle, mene, kul­tūroje ir kitose srityse besireiš­kiančius kraštiečius;
• puoselėti Plungės krašto istoriją, paveldą, ugdyti žemaičių kalbos ir mąstymo savitumus;
• propaguoti Plungės menininkų, mokslininkų, medikų, kitų profesijų specialistų kūrybines iniciatyvas;
• inicijuoti ir remti projektus Plungės krašto pristatymui Lietuvoje ir užsienyje;
• pagal galimybes tarpininkauti Plungės savivaldos institucijoms, įstaigoms, sprendžiant organizacines bei kitas problemas.

Pažymėta, kad draugijos nariai užsiims ir kitais, svarbiais Plungei ir plungiškiams darbais: rūpinsis kunigaikščio Mykolo Oginskio , kaip iškilios ir nusipelniusios Plungės krašto kultūrai ir istorijai asmenybės idėjų puoselėjimu bei kunigaikščio dvaro žirgyno pritaikymu kultūros tikslams, įtakos vyriausybines institucijas ir rems krašto ekonominį vystymąsi, užsiims leidybine veikla, įtrauks jaunuosius plungiškius į draugijos veiklą, pagal galimybes teiks paramą neįgaliesiems, rūpinsis garbių plungiškių atminties išsaugojimu.

Numatyta, kad draugijos nariu gali tapti kiekvienas plungiškis, pritariantis įstatuose numatytiems tikslams ir norintis dalyvauti jos veikloje. Draugijos nariu gali tapti Plungėje ne gimęs, bet kraštui nusipelnęs ar ilgai čia gyvenęs žmogus.

Per atkuriamąjį suvažiavi­mą buvo išrinkta 13-os narių Plungiškių draugijos valdyba.