Įprasminkime M.K. Čiurlionio atminimą
Plungė – lemtingas miestas žymiausio XX a. pradžios lietuvių dailininko, muzikos klasiko, visuomenės veikėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ( 1875-1911) gyvenimo ir kūrybos kelyje. M.K. Čiurlionio gyvenimo tarpsniai praleisti Plungėje darė įtaką jo gyvenimui ir kūrybai, o likimo blyksniai, atvedę M.K Čiurlionį į Plungę, paliko joje sklandančią didžiojo menininko, novatoriška kūryba pranokusio laiką ir šalies ribas, dvasią.
Istorija plungiečiams suteikė garbę didžiuotis, kad Plungėje, kunigaikščio Mykolo Oginskio įkurtoje muzikos mokykloje, remiamas kunigaikščio, mokėsi, augo ir brendo aukštam meniniam skrydžiui didysis Lietuvos ir pasaulio menininkas M.K. Čiurlionis.
Šiandien Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardas minimas visame pasaulyje:
M. K. Čiurlionio vardu pavadinta viršukalnė Pamyro kalnuose; Čiurlionio kupolas – Arkties vandenyne, Asteroidas, pastatyti paminklai įvairiuose miestuose, jo vardu pavadinti muziejai, mokyklos, gatvės, skverai, sukurti meniniai filmai, vyksta jo vardo garsiausi tarptautiniai muzikos konkursai, festivaliai ir kt.
Plungiškių draugija plataus rato rėmėjų, Plungės rajono savivaldybės bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės fondo lėšomis inicijuoja įprasminti genialaus menininko M.K. Čiurlionio atminimą, pastatant paminklą Plungėje. Istorija suteikė plungiškiams ne tik Garbę, bet ir Pareigą rūpintis krašto kultūrinio palikimo išsaugojimu ir puoselėjimu.
XI – asis tarptautinis Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivalis kviečia ir atveria erdvę, kurioje kiekvienas atvykęs galės laisvanoriškai savo aukomis prisidėti prie paminklo
M. K. Čiurlioniui idėjos įgyvendinimo. Vedini bendrystės, gilaus suvokimo ir meilės krašto kultūrai, būkime aktyvūs kurdami jos ateitį. Garbė būti šios istorijos kūrimo proceso gyva dalimi.
Genovaitė Žiobakienė
Plungiškių draugijos viceprezidentė,
Plungės garbės pilietė,
Tarptautinių Mykolo Oginskio festivalių organizatorė
Ar tik plungiškiai nepamiršo M. K. Čiurlionio?
Pamenate, kaip rašė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: „Norėjau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio… “ Norom nenorom peršasi išvada, kad M. K. Čiurlionis, guldydamas šias mintis ant balto popieriaus lapo, turėjo galvoje didingą Plungės kunigaikščio M. Oginskio parką.
Juozas Žilevičius – kompozitorius, muzikologas, vargonininkavęs Plungėje 1908-1909 metais, rašė: „Kai pasivaikščiojimo metu su M. K. Čiurlioniu atsisėsdavome parke – kunigaikščio Mykolo Oginskio, jis paskęsdavo mintyse, rodydavo tas vietas, kur ir ką čia grojo, kūrė. Iš jo pasakojimų supratau, kad jo kūrybai šis parkas didelės reikšmės pridavė.“
Plungiškių draugijos narė Jadvyga TUMIENĖ kviečia prisiminti šį garsų mūsų krašto menininką ir jo gyvenimo vietą Plungėje žymintį skverelį.
M. K. Čiurlionio vaikystė
M. K. Čiurlionis gimė 1875 metais rugsėjo 22 d. Varėnoje muzikalioje vargonininko šeimoje. Augo ir gyveno Druskininkuose.
Anksti pajutęs muzikinį pašaukimą, muzikos pradmenų sėmėsi iš tėvo. Būdamas dar tik penkiametis, daugel valandų praleisdavo prie pianino, grodavo girdėtas ir savo sugalvotas melodijas.
Pradėjęs lankyti mokyklą dažnai pavaduodavo tėvą prie vargonų per šv. Mišias. M. K. Čiurlionio muzikiniai gabumai patraukė Čiurlionių šeimos draugo gydytojo A. Markevičiaus dėmesį. Jo dėka M. K. Čiurlionis 14-os metų pateko į Plungės kunigaikščio M. Oginskio dvaro orkestro muzikos mokyklą.
M. K. Čiurlionis Plungėje
M. Oginskio orkestre M. K. Čiurlionis pradėjo groti fleita. Vėliau jis jau grojo įvairiais muzikos instrumentais, giedojo chore, kartu su orkestru koncertavo Palangoje ir kituose miestuose, laisvalaikiu tapė.
Gyvendamas Plungėje sutiko savo gyvenimo meilę – rašytoją, meno puoselėtoją Sofiją Kymantaitę, kilusią iš Kulių apylinkių. Kartu su ja leido savo gražiausias jaunystės dienas.
1909 m. sausio 1 dieną jie susituokė Šateikių bažnytėlėje. Po vestuvių jaunavedžiai išvyko į Peterburgą. Tų pačių metų vasarą grįžo į Plungę ir gyveno pas kunigą Vincentą Jarulaitį (Vytauto g. 26).
M. K. Čiurlionis rašė: „1909 metų vasara pati laimingiausia. Tai meilės ir kūrybos vasara. Plungėje nutapiau daugiau nei 20 paveikslų, daug eskizų. Tapiau dažniausia nuo 9 val. ryto iki 18-19 val. vakaro. Tik todėl mažiau, kad beveik kas vakarą po tapybos eidavome su Zosele (taip jis vadino žmoną – aut.) pasivaikščioti. Dažnai vaikščiojome ne tik M. Oginskio dvaro parke, bet ir toliau. Ėjome nuo kapinių per tiltą, pasukdavome keliu, kuris eina nuo parko į Šateikius, kartais bastėmės porą varstų!“
1910 metai – laimingiausi, nes Čiurlioniai sulaukė dukrelės. Tai – Danutė Čiurlionytė-Zubovienė, rašytoja.
Plungė buvo lyg vartai, per kuriuos M. K. Čiurlionis žengė į profesionalųjį meną, nes čia gimė jo pirmieji dailės ir muzikos kūriniai.
Kunigaikštis M. Oginskis, pastebėjęs M. K. Čiurlionio muzikinius gabumus, suteikė jam galimybę išvykti į Varšuvą gilinti muzikinių žinių. O vėliau M. K. Čiurlionis atsidėjo tik kūrybai.
O kaip mes, plungiškiai, gerbiame didžiojo menininko atminimą?
Plungei – didelė garbė, nes mūsų miestas buvo glaudžiai susijęs su iškilia asmenybe – M. K. Čiurlioniu, atvėrusiu Lietuvai duris į pasaulį.
Gerbiant M. K. Čiurlionio asmenybę jo vardu pavadinta gatvė Plungėje. Organizuojami nuostabūs renginiai iškilaus menininko gimimo metinių proga. Sumanios Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorės, Plungiškių draugijos viceprezidentės Genovaitės Žiobakienės iniciatyva prie Meno mokyklos pastatytas paminklas M. K. Čiurlioniui. Prie namo Plungėje, Vytauto g. 26, kuriame gyveno M. K. Čiurlionis, atidengta memorialinė lenta, kurios autorius – skulptorius Vytautas Juzikėnas.
Tam pačiam namui priklausančiame žemės plotelyje (skverelyje) 1975 m. pastatyti 3 koplytstulpiai, kuriuos sukūrė S. Ruginis, A. Bytautas ir V. Banevičius.
Skverelis tada buvo papuoštas gyvatvore, gėlynais.
Laikas ėjo, valdžios keitėsi, skverelis liko be priežiūros. Nepjaunama žolė pasiekė apie metrą aukščio, suvešėjo piktžolės, nyko gėlynai.
Jei ne M. Oginskio meno mokyklos gėlių vainikai, kurie kabodavo ant namo M. K. Čiurlionio jubiliejų progomis, daugelis būtų primiršęs tą skverelį, kuriuo gėrėjosi ir jame vaikščiojo kompozitorius.
Koks būtų buvęs skverelio likimas, jei Vytauto g. 26-ojo namo 10-ame bute nebūtų gyvenusi Zinaida Ruibienė? Ši darbšti moteris niekieno neprašyta, neraginta, be jokio valdžios moralinio ir materialinio paskatinimo, kol pajėgė, prižiūrėjo skverelį, tarsi jis būtų jos, o ne Plungės.
Geru žodžiu reikia paminėti buvusį Plungės seniūną A. Misiūną, kurio dėka skverelyje buvo pradėti būtiniausi darbai, bet nebaigti, nes jis perėjo į kitą darbą.
Plungiškių draugija, matydama apleistą skverelį, 2012 metais kreipėsi į Plungės merą A. Klimą dėl jo priežiūros. Meras pritarė geriems Plungiškių draugijos norams ir prižiūrėti skverelį pavedė Plungės seniūnijai. Nuo to laiko Plungiškių draugijai tekdavo dažnokai seniūniją paraginti dėl būtiniausių darbų skverelyje.
Savo paramą skvereliui sutvarkyti pasiūlė Plungiškių draugijos nariai, nuolatiniai įvairių renginių rėmėjai: L. Skierus (dabartinis Plungiškių draugijos prezidentas), J. Varkalys, V. Jonutis, bet seniūnas į juos net nesikreipė. Turbūt jų paramos nereikėjo. Vis dėlto norisi padėkoti ir Plungės seniūnui G. Domarkui, jo pavaduotojai L. Laivienei, kad jie, supratę M. K. Čiurlionio reikšmę Plungei, parodė iniciatyvą ir 2013 metais pasirūpino skverelio priežiūros planu ir juo remdamiesi atliko reikalingiausius darbus.
Šiemet skverelis tvarkomas, prižiūrimas be jokių raginimų. Bet rūpinantis skvereliu jame labiau reikėtų derinti atliekamus darbus. Juk dailiai nupjautą veją menkina gėlyne galvas keliančios piktžolės, išravėto gėlyno vaizdą gadina išgrįstą takelį glemžianti žolė.
J. Domarkas, profesorius, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vadovas ir dirigentas, tarptautinio pianistų ir vargonininkų M. K. Čiurlionio konkurso tarybos narys, Plungės garbės pilietis, siūlo skverelyje pastatyti menišką statulėlę, kuri primintų M. K. Čiurlionį. Jei tai – neįmanoma, nors menišką lentą su tinkamu užrašu pagaminkime ir pritvirtinkime.
Kadangi skverelis yra tokioje vietoje, pro kurią praeina daug žmonių, ypač sekmadieniais ir įvairių religinių švenčių metu, suprantama, jame esanti tinkama skulptūra labiau primintų mūsų iškilų menininką. Kyla ir kita mintis: nejaugi Plungės istorinėmis vietomis turi rūpintis tik seniūnija? Manau, prie tokio kilnaus tikslo mielai prisidėtų ir Plungės gyventojai, lėšų skirtų bendrovės, įmonės, įstaigos.
2015 metais Lietuva minės 140-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines. Iki to laiko būtina tinkamai sutvarkyti ir tą žemės lopinėlį. Gražiai, meniškai atrodantis skverelis puoštų ne tik patį miestą, bet ir džiugintų plungiškius ir į Plungę atvykusius svečius.
Tai būtų plungiškių pagarba ir padėka pasaulinio masto muzikui ir menininkui M. K. Čiurlioniui už jo nuostabius kūrinius, kurie rugpjūčio 30-rugsėjo 27 dienomis jau 9-ąjį kartą skambės tarptautiniame Plungės M. Oginskio festivalyje.
http://zemaiciolaikrastis.lt/12192/ar-tik-plungiskiai-nepamirso-m-k-ciurlionio/
