Plungiškių išskirtinumas – ji labiau atliepia gilių santykį su gimtuoju miestu ir jo žmonėmis. Vienas iš sėkmingos ir ilgametės draugijos veiklos segmentų – gebėjimas suburti asmenybes, kurioms Plungės kraštas yra meilė ir pagarba savo šaknims. Plungiškių draugija, kuri užgimė dviem laikotarpiais – 1971 ir 2003 metais, sklaido laiko praeities ūkus ir atveria kelią dabarties realijoms ir ateities vizijoms.

Kaip Plungų draugijos pirmininkas, galiu pasakyti, jog idėjos, kurios tiesiog į uolos, bendraminčių susitelkimo ir galimų pastangų dėka materializuojasi ir tampa prasmingais darbais.

Išskirtinį dėmesį Plungiškių draugija skiria krašto istorijai saugoti, kultūros tradicijoms puoselėti, prioritetas – knygų leidyba. Nepamirštamas ir visuomenės sveikatingumas – organizuojamos medikų dienos, reikiamos pagalbos sulaukia ir senieji miesto architektūros objektai.

Draugijos iniciatyva ir jos lėšomis dienos šviesą išvydo Plungei ir ne tik jai svarbūs leidiniai: istoriko Stasio Stropaus keturių dalių knyga „Plungės kraštas“ (2004–2005), Ivo Zaluskio „Oginskių genas“ (2007), Stasio Vaitekūno0 iki0), „Justinas Povilimo1“ „Justinas Povilimo1“1 Danutės Ardavičienės sudarytos knygos „Plungės švietimo istorija. Praeitis ir dabartis“ (2015 m.), „Plungės švietimo istorija. Kaimo mokyklos“ (2021) ir kiti leidiniai.

Veiklos motyvas, skatinęs Plungiškių draugiją siekti, kad būtų išsaugotas vienas seniausių medinių namų Plungėje, buvo unikali jo istorija. Namas įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą ir yra Plungės dvaro sodybos dalis, užbaigti M. Oginskio užsakymu suprojektuotą modernių bulvarą, jungusį dvarą su miesto centru. Jis statytas 1910 metais, o ten gyveno kunigaikštienės Marijos Oginskienės advokatas Jonas Skladovskis (Jan Sklodowski).

Remonto ir restauravimo projektas baigtas 2021 metais. Plungiškių draugija nusprendė, jog advokato namas turi tęstis miestui svarbias visuomenines, kultūrines, šviečiamąsias veiklas: jame įkurta draugijos būstinė ir atidarytas memorialinis dr. Bronislovo Lubio darbo kambarys, kurio iniciatyva 2003 metais atkurta Plungiškių draugija. Iš anksto susitarus, į buvusį advokato namą galima užsukti – svečiai visada mielai laukiami.

Simboliška, kad netoli advokato namo, prie tiltelio per Babrungą, vedančio į Plungės parką, atidengtas paminklas (autorius – skulptorius Martynas Gaubas) šiai iškiliai asmenybei – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Plungės renginio piliečiui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos kultūros prezidentui svarbioms medžiagoms. Plungiškius ir miesto svečius jis pasitinka stovėdamas ramia povyza, tarsi yra vienas iš praeivių, užsukęs pasigrožėti upės tėkme. Skulptūros meninę vertę finansavo B. Lubio artimieji. Gaila, gyvenimas trapus – nesulaukusi paminklo atidengimo, amžinybėn išėjo B. Lubio dukra Jūratė Žadeikienė. Liko prasmingas jos indėlis į Plungės kultūros plėtrą.

Gyvenime svarbiausia tikėti – tuo, kuo esame. Tuo, apie ką svajojame. Plungiškių draugija jaučiasi privilegijuota už pastangą, kad M. Oginskio parke iškiltų atminties paminklas visų laikų žymiausias Lietuvos menininkui MK Čiurlioniui. Šviesios atminties skulptorės Daliutės Onos Matulaitės itin paveiki skulptūra „Sakmė.Karaliai“ dabar lyg magnetas traukia parko lankytojus.

Ilgalaikė profesionalaus meno investicija – taip galima pasakyti apie Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį, kurį puošia dvi karūnos: jubiliejinis dvidešimtasis festivalis, kuris dedikuotas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.

Nenusakomas padėkos jausmas už galimybę keliauti šviesos keliu kartu su bendraminčiais, su talentą skleidžiančiais menininkais, su tais, kurie kuria, garsina Plungę ir negali sustoti nepasiekus tikslo.

Festivalis žiūrovus pasitiks čiurlioniškos jūros garsais ir atsisveikins simfonine poema „Miške“.

Sulaukus pirmojo festivalio akordo, linkiu, kad tie muzikos garsai suvienytų klausytojus, o menas – gaivus gėrio gurkšnis – kviestų gražinti ir turtinti mūsų krašto dvasiniais lobiais. MK Čiurlionis tikėjo šviesia ateitimi ir rašė: „Švies Lietuva per amžių, neš pasauliui gėrį, šviesą ir tiesą“.

Plungiškių draugijos stiprybė – nuosekli, kryptinga veikla, kurios varomoji jėga – savo sričių profesionalai: Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė, lietuvių dirigentas prof. Juozas Domarkas, lietuvių dirigentas prof. Stasys Domarkas, naujos energijos įnešimą kultūrinės ir kūrybinės veiklos direktorius Alvidas Bakanauskas, Violeta Skierienė, Birutė Andriuškaitė.

Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus